kalbėtojas — ( is K; R272), a smob. (1); SD57 1. kas kalba, šneka: Kalba girdėtis, kalbėtojo nematytis Šll. 2. asmuo, sakantis kalbą susirinkime, oratorius: Vykdomoji komisija išrenka specialų kalbėtoją rš. Kalbėtojas sumišo, bandė aiškintis P.Cvir.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkirtimas — įkirtìmas sm. (2) 1. padarytas kertamame daikte rantas, randas, žymė: Pjūklas smigo gilyn priešais įkirtimą rš. Sužalojo medį įkirtimais rš. Koks ten inkirtìmas, inrėžė kirvis, ir tiek Ds. Skiepyti [nuo raupų] įkirtimais, dvigubais ir kryžiaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
apskaitytojas — apskaitytojas, a smob. (1) kas apskaito, užkalba ligą: Apskaitytojas sako „Tėve mūsų“ iš kito galo Krg. Mes turim savo burtininkus, vardytojus bei apskaitytojus Ns1852,1. skaitytojas; apskaitytojas; įskaitytojas; išskaitytojas; paskaitytojas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžadėtojas — ( is KI505, KII366, KŽ; R65, MŽ87, N, Kos38), a smob. (1) kas užkalba, užburia, apkerėtojas, apžavėtojas: Kaip apžadėtojas įkalbėjo, teip apžadėtasis elgiasi J.Jabl. Kurs velnius išvaro, velnio apžadėtojis KII224. žadėtojas; apžadėtojas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
murmėtojas — ( is K), a smob. (1) 1. MP197 kas nepatenkintas kalba, murma: Murmėtojai neįeis žemėn Kanaan Ch4Moz14(turinys). 2. kas užkalba ligą, užkalbėtojas: Jis atsivežė kažkokį murmėtoją nuo gyvatės įkandimo Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
rožia — rožià sf. (2) žr. rožė 9: An miltų ruginių rõžią kalba (užkalba) Kb … Dictionary of the Lithuanian Language
sopė — sf. (1) Š, BŽ31, DŽ, NdŽ, KŽ, sopės pl. (1) 1. Rtr, Avl, Rš skaudėjimas, skausmas, sopulys: Pasvariau rakštį po naga – baisi sopė Ktk. Gal didesnės sopės kaip dantų nėra Lel. Būdavo, riesčiuosiu riesčiuosiu nuo sopės Dglš. Nebežinau, kur ir dėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
tei pačia — tei pãčia adv. žr. tai pačia: Ir žmogu[i] tei pãčia, jei atveda inkąstą gyvatės, tai jį inveda tvartan ir tę užkalba tik saulei nusleidus DrskŽ. Tei pãčia – ar zuikis, ar vilkas DrskŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
tinimas — tinìmas sm. (2) K, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ, Kls, Gdr; L → 2 tinti 1: Gal tą tinìmą sulaikis [šaltas vanduo] Rdm. Liepė užveržt, kad toliau nebeitų tas tinìmas Bsg. Eina toliau tinìmas, kad neatkalbėtų, tuoj numirt Rgl. Pradė[jo] tyt ranka, tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalbėti — užkalbėti, ùžkalba, ėjo 1. tr. kalboje nuveikti: Žinoma, tavęs da niekas neužkalbėjo Ktk. Kas užkalbė̃s, už to ana eis ir duos pusę karalystės (ps.) Antz. 2. tr. užkalbinti: Par kiemelį pati išlydėsiu, par laukelį žodžiais užkalbėsiu Trg. 3. tr … Dictionary of the Lithuanian Language